paskolinti

paskolinti
paskõlinti tr. 1. Š, NdŽ, DŽ1 duoti kam į skolą, grąžintinai: Mamaitė prižadėjo jiems paskolinti, bet neilgam laikui Žem. Ka turėčio, paskõlinčio LKT87(Kl). Paskõlink mun kokį puspūrį miltų Varn. Maž kokį pūdą rugių paskõlinsta, man pamaža LKT312(Rk). Paskõlink man kirvio Sv. Aš paskõlinsiu nosinę nusišluostyt Ps. | Aš laiko turiu ir kitam galiu paskõlyt Prn. Linksmumo pas mus – nors paskolink kam P.Vaičiūn. Paprašysiu gegutytę, kad paskõlint man plunksnytę (d.) Slk. Paskolink man, gegule, savo balselio! (d.) Sem. ^ Jei nori netekt draugų – paskolink pinigų LTsV309(Jnš). Durnas daiktas – ponui paskolinti, su čigonu arkliais mainytis KrvP(Ndz). | refl. tr. DŽ1: Viskas sutaisyta, turi da ir pinigų pasiskõlinęs (kitiems paskolinęs) Gs. 2. Klvr paimti iš ko į skolą, grąžintinai: Ans buvęs paskõlinęs nu to pono piningų Nv. Iš ko paskõlinai pinigus? NdŽ. Patarimo reikėjo ar paskolint skatiko, – kur daugiausia išminti, kaip ne Rainio takai? Mair. ^ Paskõlyt – su pyragu, atiduot – su botagu Skr.
paskõlintinai adv. NdŽ: Nuo ūkininkų per degtinę išvilioja paskolintinai piningus, kurių tankiai nebeatiduoda M.Valanč. | refl. tr. Š, NdŽ: Pasiskõlinau iš draugo knygą DŽ1. Nuo jo pinigų gavau pasiskolint Ps. Ans pasiskõlinęs nu Plinkšių pono piningų Nv. Susiedo arklį pasiskõlinau šienuo nuvežti Als. Atėjusi – galgi bezmėną gausianti pasiskolinti – norinti gijas pasverti J.Paukš. ^ Kad nyčių ateina pasiskõlinti, tai blynų iškepk, o kad skieto, tai šluotą paimk Gs. Jei nori pinigų pasiskolint, tai turėk gerus batus – reiks toli ir daug išvaikščiot Krok. Iš jo gali gauti pasiskõlyti akmeniuką galvai prasimušti (labai šykštus) Skr. Palūkėk, ko taip anksti išeini – ar atėjai nakties pasiskolinti? Drs. Atejo kap žairių pasiskõlyt (labai skuba išeiti) – pabūk dar! Dg. Geriau neskolinus pakentėti negu pasiskolinus svetimam kišeniuj sėdėti KrvP(Mrk). Dejuoja lyg būtų pasiskõlinęs Pnd. Barzdos pas ožką pasiskolinęs, nori žmones pamokyti KrvP(Zr).
3. refl. tr. perimti, pasisavinti: Graikų gramatikos mokslą su visomis pažiūromis ir su visais terminais pasiskolino romėnai EncIX514.
◊ kaĩp pasiskõlinęs Grk, Sd labai daug, sklandžiai (plepa, kalba ir pan.): Kalbi kaip pasiskolinusi J.Avyž. Malu ir malu sau kaĩp pasiskõlinusi, galo malūnuo (ilgoms šnekoms) nebė[ra] Trk.
šuñs dantìs pasiskõlinti būti kandžiam, aštrialiežuviui: Jei nori su mūsų tėveliu kalbėt, tai reikia šuñs dantìs pasiskõlyt Skr.
\ skolinti; apskolinti; atskolinti; įskolinti; išskolinti; nusiskolinti; paskolinti; praskolinti; priskolinti; suskolinti; užskolinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • paskolinti — paskõlinti vksm. Paskõlink mán pinigų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • priskolinti — priskõlinti tr. NdŽ, DŽ1 1. daug kam paskolinti: Pilnas svietas priskolytas, bet neprašau: žinau, kad neatiduos Všn. Negi galiu aš visiem priskõlint?! Trgn. 2. iš daug ko pasiskolinti: Senis pinigų priskõlinęs po svietą Alk. | refl. Š, NdŽ:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įskolinti — įskõlinti tr. 1. NdŽ įduoti į skolą, daug paskolinti. 2. LL113,303 į skolas įvaryti, įstumti, praskolinti: Visas jo turtas įskõlintas DŽ1. Turtą skolomis įskõlinti NdŽ. Daugelis jo įskolintų dvarų buvo išpirkta rš. | refl. I, M, L, Rtr, NdŽ,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgarglinti — atgar̃glinti vksm. Žiūrėk, jaũ atgar̃glino į kiẽmą pas mùs, vė̃l prašỹs pinigų̃ paskõlinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prašinėti — vksm. Jiẽ vė̃l prašinėja mùs paskõlinti pinigų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apkęsti — apkę̃sti, apkeñčia (àpkenčia), àpkentė (apìkentė) tr. 1. SD178, B, K, Š mėgti, mylėti, pakęsti: Aš tave apkęsiu, kad tik tu būtumei man geras J. Aš jį nelabai teàpkenčiu J. Tautos nenori ir neapkenčia karo (sov.) sp. Saulėlydiniai žemaičiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskolinti — apskõlinti tr. skolomis apkrauti, praskolinti: Abudu pliku, gyvenimas apskolintas LzP. | refl. SD40, SE231, N, NdŽ: Esam apsiskõlinę, reik atiduoti Šts. Kiek aš apsiskõlinau jau miltų KlvrŽ. Jau apsiskolinom, matušėle, nuo Onelės ir nuo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžyčyti — ×apžỹčyti tr.; N paskolinti. žyčyti; apžyčyti; išžyčyti; nužyčyti; pažyčyti; prisižyčyti; sužyčyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlykinti — atlỹkinti tr. 1. padaryti, kad atliktų ko, atidėti, sutaupyti: Kad ir mažai teturiu miltų, bet kaip norintais tau atlỹkinsu Slnt. Atlỹkinau piningų i nusiunčiau vaikuo Vkš. Aš greitai nepareisiu, – atlykink mun ko nors valgyti Skd. Atlỹkink… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”